Ištraukos iš Viceprezidento J.Bideno kalbos, pasakytos 45-ojoje Miuncheno saugumo politikos konferencijoje

Miunchenas (Vokietija)

2009 m. vasario 7 d.  

Atvykstu į Europą naujosios administracijos vardu, administracijos, kuri pasiryžusi duoti naują toną ne tik Vašingtone, bet ir Amerikos santykiams visame pasaulyje. Šis naujasis tonas kyla iš tvirtos abipusės partnerystės įveikiant šiuos bendrus iššūkius. Pripažįstame, kad šie nauji iššūkiai ir poreikis juos įveikti nėra suteikta galimybė ar prabangos dalykas, bet absoliuti būtinybė. Kadangi kiekviena nauja pradžia  - tai vilties momentas, šis momentas - Amerikai bei šioje salėje atstovaujamoms šalims - kupinas didžiulio susirūpinimo ir pavojaus. 

..... 

Jungtinėse Valstijose - kaip ir daugelis iš jūsų - imamės ryžtingų veiksmų siekdami stabilizuoti savo finansų sistemas, stiprinti ekonomiką ir, viliamės, pakloti naujus pamatus augimui XXI amžiuje. Dirbdami kartu su Kongresu, vykdysime strategines investicijas, kurios, mūsų įsitikinimu, sukurs ir išsaugos nuo 3 iki 4 milijonų darbo vietų ir šio proceso metu galiausiai paskatins mūsų konkurenciją.

.....

Tuo metu, kai bandome grumtis su ekonomine krize, jau aštuntus metus turime kovoti karą Afganistane, o karas Irake jau tęsiasi šeštus metus. Turime pripažinti, kaip anksčiau minėjo Kanclerė ir Prezidentas Sarkozy, kad yra kitos jėgos, formuojančios šį naują amžių: masinio naikinimo ginklų ir pavojingų, endeminių ligų paplitimas; didėjantis atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų; etninis priešiškumas „žlugusiose" valstybėse (angl. failed states); bei sparčiai šylanti planeta ir nepatikimas energijos, maisto ir vandens tiekimas. Prie šio sąrašo taip pat reikia pridėti radikalaus fundamentalizmo iššūkius laisvei ir saugumui.

Įveikdamos šiuos iššūkius, Jungtinės Valstijos vadovausis šiuo principu - o šis principas yra: negali būti prieštaravimo tarp mūsų saugumo ir mūsų idealų. Manome, kad jie sustiprina vienas kitą.

......

Amerika nekankins. Mes išsaugosime teises tų, kuriuos patrauksime į teismą. Ir uždarysime Gvantanamo įlankos sulaikymo centrą.

Tačiau ateityje laukia sunkūs sprendimai. Ieškodami patvarios formos mūsų bendrai kovai su ekstremizmu, turėsime bendradarbiauti su pasaulio tautomis - ir mums prireiks jūsų pagalbos. Mums reikės jūsų pagalbos. Pavyzdžiui, kviesime kitus prisiimti atsakomybę už kai kuriuos iš tų, kurie šiandien yra Gvantaname, nes ketiname jį uždaryti. Mūsų saugumas yra bendras. Ir todėl, aš taip pat pagarbiai pareiškiu, kad mūsų atsakomybė yra jį ginti. 

Tai ir yra pagrindas, ant kurio norime kurti naują požiūrį į šio amžiaus iššūkius. Amerika padarys ir daugiau, bet Amerika rodo norą - ir tai gera žinia. Bloga žinia yra tai, kad Amerika taip pat paprašys daugiau iš savo partnerių. 

 ....

Tai būtent toks sandėris, kurio siekiame. Jis gali tapti mūsų bendrų pastangų pagrindu siekiant įtikinti Iraną, pavyzdžiui, atsisakyti kurti branduolinius ginklus. Irano gyventojai yra puikūs žmonės; Persų civilizacija yra didinga civilizacija. Tačiau Iranas veikia tokiais būdais, kurie neprisideda prie taikos regione ar savo pačių žmonių klestėjimo. Irano neteisėta branduolinė programa yra tik viena iš to apraiškų.

Mūsų administracija peržiūri savo politiką Irano atžvilgiu, tačiau kol kas aišku tik tiek:  būsime pasirengę kalbėtis. Būsime pasirengę kalbėtis su Iranu ir pasiūlyti aiškų pasirinkimą: tęsite esamą kursą, tęsis spaudimas ir izoliacija; atsisakysite neteisėtos branduolinės programos ir paramos terorizmui, bus rimtas paskatinimas.

Antra, sieksime veikti prevenciniu būdu, ne preventyviu, kad išvengtume, kai tik galima ar kur tik galima, paskutinės išeities renkantis tarp karo rizikos ir neveikimo pavojaus.  Naudosimės visomis mūsų galios sudėtinėmis dalimis - karine, diplomatine, žvalgybine, teisėsaugos, ekonomine ir kultūrine - kad sustabdytume krizes prieš joms iškylant prieš mūsų akis. Trumpai tariant, mėginsime susigrąžinti Amerikos stiprybės visumą pradėdami nuo diplomatijos.

......

Prezidento sprendime paskirti du atkakliausius Amerikos diplomatus - senatorių George‘ą Mitchellą ir ambasadorių Richardą Holbrooke‘ą - matyti, kad susiduriame su dviem pasaulio labiausiai neatidėliotinais ir sudėtingiausiais iššūkiais: saugios, teisingos ir ilgalaikės taikos tarp Izraelio ir palestiniečių poreikiu ir būtinybe užkirsti kelią teroristų prieglobsčiui Afganistano ir Pakistano kalnuose. 

Pastangoms šiais dviem atvejais įgyvendinti Amerika siekia jūsų partnerystės.

.....

Jungtinės Valstijos toliau sieks stabilumo Afganistane, kuris nebus prieglobsčiu teroristams. Tikimės - tikimės pasidalyti šiuo įsipareigojimu su Afganistano ir Pakistano vyriausybėmis ir žmonėmis bei su visais sąjungininkais ir partneriais, nes blogėjanti situacija regione kelia grėsmę saugumui ne tik Jungtinėms Valstijoms, bet, sakyčiau, gal kiek įžūliai, ir kiekvienam iš susirinkusiųjų šioje salėje.

Prezidentas Obama pareikalavo strateginės mūsų politikos Afganistane ir Pakistane peržiūros tam, kad įsitikintų, jog mūsų tikslai aiškūs ir kad jie - pasiekiami. Imdamiesi šios peržiūros, iš jūsų ir visų mūsų partnerių prašome idėjų ir jūsų indėlio. Ir nuoširdžiai kreipiamės dėl šių idėjų. Aš jau pradėjau dvišalius susitikimus. Šią popietę turėsiu galimybę susitikti su Prancūzijos prezidentu ir kitais. Šį rytą susitikau su Kanclere. Nuoširdžiai prašome jūsų patarimų. 

.....

Amerikai atnaujinus dėmesį diplomatijai, plėtrai ir demokratijai bei planetos išsaugojimui, kviesime savo sąjungininkus persvarstyti kai kuriuos ir jų pačių metodus - įskaitant pasiryžimą panaudoti jėgą, kai niekas kitas nevyksta. 

.....

Po dviejų mėnesių Šiaurės Atlanto Sąjungos organizacijos nariai rinksis švęsti šio aljanso 60-metį. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos šis aljansas yra tapęs mūsų bendro saugumo kertiniu akmeniu. Jis susiejo Jungtines Valstijas su Europa ir padėjo suformuoti bendrą, laisvą Europą. Kartu esame sudarę paktą, paktą, ginantį mūsų žmonių laisvę, grindžiamą demokratijos, individualios laisvės ir įstatymo viršenybės principais bei dokumentais. Įsipareigojome bendradarbiauti, tartis, ryžtingai veikti, kai metamas iššūkis mūsų ginamiems principams.

Yra daug ką švęsti. Tačiau daugiau yra ką nuveikti. Privalome pakartotinai svarstyti mūsų bendrą saugumą ir atnaujinti NATO, kad šios organizacijos sėkmė XXI amžiuje būtų lygiavertė sėkmei, buvusiai XX amžiuje.

NATO esminis tikslas išlieka bendra jos narių gynyba. Tačiau, susidūrus su naujomis grėsmėmis, nauja tikrove, reikalingas naujas pasiryžimas jiems įveikti ir nauji pajėgumai siekiant, kad tai pavyktų. Mūsų aljansas turi būti geriau pasirengęs tam, kad padėtų sustabdyti pavojingiausių pasaulio ginklų plitimą, įveikti terorizmą ir spręsti kibernetinį saugumą, plėsti energetinio saugumo teisinius dokumentus ir veiksmingai veikti NATO valstybių teritorijose bei už jų ribų.  Ir toliau plečiame - toliau plėsime priešraketinę gynybą, kuri atremtų augančius Irano pajėgumus, su sąlyga, jei technologija bus patikrinta ir rentabili. Darysime tai konsultuodamiesi su jumis, savo NATO sąjungininkėmis, ir su Rusija.

Pradėdamos šį atnaujinimo projektą - tokį jį norėtume matyti - Jungtinės Valstijos, kaip ir kitos sąjungininkės, mielai pritars, ir mes visada mielai pritariame, Prancūzijos sprendimui bendradarbiauti NATO struktūrose. 

....

Mes taip pat remiame tolesnį Europos gynybos stiprinimą, didesnį Europos Sąjungos vaidmenį išsaugant taiką ir saugumą, iš esmės tvirtesnę NATO-ES partnerystę ir gilesnį bendradarbiavimą su šalimis, esančiomis už aljanso ribų, kurias vienija mūsų bendri tikslai ir principai. 

Jungtinės Valstijos atmeta teiginį, kad NATO laimėjimas - tai Rusijos nuostolis arba, kad Rusijos stiprybė yra NATO silpnybė. Per pastaruosius kelerius metus stebėjome pavojingą santykių tarp Rusijos ir mūsų aljanso narių atotrūkį. Laikas - perfrazuojant Prezidento Obamos žodžius - laikas paspausti atstatymo į pradinę būseną mygtuką ir iš naujo peržiūrėti daugelį sričių, kur mes galime ir turėtume dirbti kartu su Rusija.

Kolegos Rusijoje seniai perspėjo apie kylančią Talibano ir Alkaeda grėsmę Afganistane. Šiandien NATO ir Rusija gali ir turėtų bendradarbiauti įveikiant šį bendrą priešą. Mes galime ir turėtume bendradarbiauti užkertant kelią pavienių branduolinių ginklų ir medžiagų plitimui, atnaujinti START sutarties patikros procedūras ir žengti toliau nei esančios sutartys ir susitarti dėl mūsų abiejų arsenalų didesnio mažinimo. Jungtinės Valstijos ir Rusija turi ypatingą įsipareigojimą vadovauti tarptautinėms pastangoms mažinant branduolinių ginklų kiekį pasaulyje.

Dėl visko su Rusija nesusitarsime. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos ne - nepripažins Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomomis valstybėmis. Nepripažinsime jokios valstybės įtakos sferų. Laikysimės savo požiūrio, kad suverenios valstybės turi teisę apsispręsti pačios ir pasirinkti, su kuo sudaryti sąjungas. Tačiau Jungtinės Valstijos ir Rusija gali nesutarti, bet vis tiek dirbti kartu ten, kur mūsų interesai sutampa. O jie sutampa daugelyje sričių.